Marinavimo procesas yra gana greitas;
Plieninio vamzdžio netauriojo metalo erozija yra mažesnė, taigi taupomas plieno suvartojimas;
Vandenilis mažiau pasklinda į pagrindinį plieninio vamzdžio metalą, o poveikis marinavimo burbulams ir plieno vamzdžio mechaniniam stiprumui yra minimalus.
Plieninio vamzdžio paviršius po ėsdinimo yra švaresnis;
Geležies druskos, prilipusios prie plieninio vamzdžio paviršiaus, lengvai nuplaunamos;
Marinuoti galima kambario arba žemoje temperatūroje, o tai tam tikru mastu pagerina aplinkos sąlygas.
Trūkumai:
Marinavimo kaina didesnė;
Atliekų marinavimo tirpalai nėra lengvai perdirbami;
Marinuojant išeina kenksmingos vandenilio chlorido dujos;
Sumažėjus marinavimo tirpalo koncentracijai, didinant temperatūrą neįmanoma išlaikyti marinavimo efektyvumo, todėl sunaudojama daugiau rūgšties;
Druskos rūgštis turi būti laikoma porcelianiniuose indeliuose arba stikliniuose induose, o tai nepatogu laikyti ir transportuoti.
